Priešinės liaukos uždegimu – prostatitu – vis dažniau serga vaisingo amžiaus, tai yra nuo 20 iki 50 metų, vyrai. Prieš keletą metų ši liga dažniau buvo siejama su vyresniais nei 60 metų vyrais. Šio pokyčio priežastis, žinoma, – organizmą slegiančių veiksnių plitimas.
Taigi šiandien ši klastinga liga tapo tikra šiuolaikinės urologijos problema: pacientai, nežinodami pasekmių, mieliau tyli apie savo prastą sveikatą. Tačiau šis apsvaigimas gali sukelti tokias liūdnas pasekmes kaip negrįžtamas nevaisingumas ir daugelio organų uždegimai.
Prostatitas atsiranda dėl bakterinės infekcijos atsiradimo, kurios sukėlėjai į prostatą patenka įvairiais būdais – kylančia (per šlaplę), nusileidžiančiu (iš šlapimo pūslės), limfogeniniu ir hematogeniniu (dėl kitų organų uždegimo – sinusito, išangės įtrūkimai, hemorojus ir net kariesas). Tačiau, be pačios infekcijos, yra nemažai veiksnių, kurie sukelia prostatos uždegimo mechanizmą.
Prie ligos išsivystymo prisideda hipotermija, susilpnėjęs imunitetas, hormoniniai sutrikimai, šlapimo takų pažeidimai, lytiniu keliu plintančios ligos, nereguliarus lytinis gyvenimas, pasyvus gyvenimo būdas. Yra dviejų tipų prostatitas – ūminis ir lėtinis, kurių kiekvienas reikalauja tiek bendro, tiek individualaus gydymo požiūrio.
Gydymas
Ligos gydymas sumažinamas iki užsistovėjusio ar uždegiminio proceso prostatos liaukoje pašalinimo. Tačiau norėdami pagaliau susidoroti su šiuo negalavimu, pirmiausia turite pašalinti jo atsiradimo priežastį, o tada gydyti pačią ligą.
Diagnostika – tepinėlis iš šlaplės, siekiant apskaičiuoti, ar liaukoje nėra virusų, pirmuonių ar bakterijų. Jei tokių bus nustatyta, tuomet reikės antibakterinio gydymo (gydymo antibiotikais) esant bakterinei infekcijai, o virusinės etiologijos atveju – interferono ar gama globulino preparatais. Atsižvelgiant į pažeidimo laipsnį, nustatoma, kiek truks šis gydymo etapas.
Vaistai – be jų neapsieisi
Pirmiausia turite įsitikinti, kad procesas yra infekcinio pobūdžio. Jei taip, reikia šios kategorijos vaistų. Be to, jie beveik visada skiriami sergant lėtiniu prostatitu, net jei nerandama jokių akivaizdžių infekcijos požymių.
Geriausias variantas būtų pirmiausia paimti tepinėlį iš šlaplės ir ištirti bakterijų jautrumą antibiotikams – taip bus galima pasirinkti veiksmingiausią vaistą.
Antibiotikų terapija atliekama su fluorokvinolonų grupės antibiotikais. Taip yra dėl to, kad šio tipo antibiotikai gerai įsiskverbia į prostatos liaukos audinius, priešingai nei penicilino, cefalosporino ir makrolidų serijos antibiotikai.
Antibiotikų terapija gali trukti gana ilgai – iki trijų mėnesių. Tačiau nepamirškite, kad neapgalvotas antibiotikų vartojimas niekam neatnešė jokios naudos – būtinai pasikonsultuokite su specialistu, kad jis patartų, kokio vaisto jums reikia.
Pastaba pacientui – daugelis šios kategorijos vaistų slegia spermą, tačiau tai tik gydymo metu! Dėl to nerimauti neverta – po poros mėnesių spermatozoidų apvaisinimo galimybės visiškai atsistato.
Kartu su antibiotikais patartina skirti priešgrybelinius vaistus, nes antibiotikai veikia tik bakterijas, o sumažėjusio imuniteto fone atsiranda polinkis sirgti mikozinėmis (tai yra grybelinėmis) ligomis.
Taip pat galima skirti alfa adrenoblokatorių, kurie slopina skausmą ir atpalaiduoja liaukos spazmą, atpalaiduoja šlapimo pūslės kaklelio ir prostatos lygiuosius raumenis.
Lygiagrečiai su antibiotikų terapija, vyrui skiriamas prostatos masažas – procedūra gana nepatogi ir skausminga, bet būtinai būtina norint išgydyti prostatitą. Taip pat gydytojas skirs stiprinančių vaistų, kurie tirpdo sustingusius procesus ir didina organizmo imunitetą.
Pats ligonis turės daug nuveikti – kad gydymas praeitų greičiau, kad būtų užtikrintas geresnis aprūpinimas krauju, pacientas turi gyventi aktyvų gyvenimo būdą – daugiau judėti, mažiau sėdėti ar gulėti.
Visapusiškam veiksmingam prostatito gydymui vyrui greičiausiai bus papildomai paskirti vaistai, kurių sudėtyje yra natūralių, natūralių ingredientų. Šie vaistai žymiai pagerina gydymo prognozę.
Pakartojame – šių vaistų vartojimas neatmeta visų pirmiau minėtų gydymo etapų, o tik juos papildo. Jokiu būdu negalima pakeisti antibiotikų vartojimo jokia žolelių tinktūra - jie turi visiškai skirtingas veikimo kryptis. Pažvelkime į dažniausiai pasitaikančius vaistažolių preparatus nuo prostatito.
Šiuolaikinėje farmacijos rinkoje vaistai nuo lėtinės ir ūminės prostatito formos yra labai plačiai atstovaujami. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad vaistų parinkimas yra grynai individualus reikalas, todėl prieš pradedant savarankiškai vartoti bet kokius vaistus, reikia pasikonsultuoti su urologu. Iš tiesų, kartais savigydymas gali padaryti daug daugiau žalos nei naudos.
Neatsargumas yra sveikatos priešas
Kas atsitiks, jei ligai bus leista eiti savo eiga? Jei vyrui „pasisekė" susirgti ūmia prostatito forma, itin svarbu pasirodžius pirmiesiems požymiams kreiptis į gydytoją – tai padės daug greičiau ir efektyviau susidoroti su liga.
Patologijai persiritus į lėtinę stadiją, galimos ilgalaikės remisijos, kurių metu pacientą laikinai nebevargins skausmas kirkšnyje šlapinantis, kūno temperatūra nedaug skirsis nuo normalios, vyras gali nuspręsti, jo seksualinė funkcija taip pat atsistatė.
Tačiau šios „apgaulingos euforijos" metu uždegiminis procesas, kilęs iš prostatos, vis giliau prasiskverbia į visus žmogaus organus. Be to, remisijas pakeičia aštrūs paūmėjimai, kurių simptomai yra daug ryškesni nei ankstesnių.
Neatsargumas savo sveikatos atžvilgiu gali sukelti daugybę nemalonių komplikacijų – pūlinių, potencijos praradimo, nevaisingumo. Be to, nevaisingumas pažengusiose prostatos uždegimo stadijose gali būti gydomas retai.
Dėmesio! Nebandykite savarankiškai gydytis. Būtina gydytojo konsultacija ir apžiūra klinikoje.